Iš tiesų pirmą kartą gavau tokį apdovanojimą, tad kurį laiką tempiau gumą,
nes nelabai žinojau kaip čia man elgtis ir aplamai nuo ko pradėti.
taigi manau šiandien pagaliau prisiruošiau.
Pirmiausiai didelis ačiū sakau Aušrai , kuri man ir suteikė šį apdovanojimą.
nes nelabai žinojau kaip čia man elgtis ir aplamai nuo ko pradėti.
taigi manau šiandien pagaliau prisiruošiau.
Pirmiausiai didelis ačiū sakau Aušrai , kuri man ir suteikė šį apdovanojimą.
Dabar turėčiau papasakoti 7 dalykus ,kurių nežinot apie mane,
čia sunkiausioji dalis.
čia sunkiausioji dalis.
1. Nemėgstų ištęstų kalbų ir aiškinimų. Man viskas turi būti trumpai ,drūtai ir aiškiai.
Gal dėl to ir būdavo sunku mokyklos laikais prirašyti 400 žodžių rašinėlį.
O visai neperseniausiai vargau per filosofijos paskaitas, nes mane tiesiog erzindavo faktas, kad ,tarkim 5 žodžių sakinį nagrinėja apie 2 valandas.
Pasakai esmę ir viskas aišku.
2. Pirmą kartą pabandžiau velti vilną adata 8toje klasėje, važiuodama anksti ryte autobusu į mokyklą. Viena mergina , iš kitos klasės, tiesiog pasiūlė pabandyti. Vos po kelių adatos įdurimo ,užsikabinau ir visą dieną su nekantrumu laukiau kada galėsiu nueiti ir visko prisipirkti vėlimui.
Aišku aš buvau taip užsivedus,kad po kelių dienų mano nykštys buvo visas subadytas adatų ir aš jį vos vos galėjau pajudinti.
3. Nuo pat vaikystės esu krapštukė. Kai kam tai didelis galvos skausmas, nes ilgą laiką vengdavau didelių formatų (piešimo ar pan.) , bet man tai yra didžiulis džiaugsmas. Ypač kai ką nors galiu išpiešti iki minimaliausiu detalių.
Aišku tai pasireiškia ne tik piešiniuose bet ir kituose darbuose.
4. Esu savotiška darboholikė. Jei man patinka tai ką aš darau, aš atiduosiu visa save, dirbsiu iki nukritimo, atsijungsiu nuo pasaulio, man net nereikės pavalgyti.
Gal dėl to ir būdavo sunku mokyklos laikais prirašyti 400 žodžių rašinėlį.
O visai neperseniausiai vargau per filosofijos paskaitas, nes mane tiesiog erzindavo faktas, kad ,tarkim 5 žodžių sakinį nagrinėja apie 2 valandas.
Pasakai esmę ir viskas aišku.
2. Pirmą kartą pabandžiau velti vilną adata 8toje klasėje, važiuodama anksti ryte autobusu į mokyklą. Viena mergina , iš kitos klasės, tiesiog pasiūlė pabandyti. Vos po kelių adatos įdurimo ,užsikabinau ir visą dieną su nekantrumu laukiau kada galėsiu nueiti ir visko prisipirkti vėlimui.
Aišku aš buvau taip užsivedus,kad po kelių dienų mano nykštys buvo visas subadytas adatų ir aš jį vos vos galėjau pajudinti.
3. Nuo pat vaikystės esu krapštukė. Kai kam tai didelis galvos skausmas, nes ilgą laiką vengdavau didelių formatų (piešimo ar pan.) , bet man tai yra didžiulis džiaugsmas. Ypač kai ką nors galiu išpiešti iki minimaliausiu detalių.
Aišku tai pasireiškia ne tik piešiniuose bet ir kituose darbuose.
4. Esu savotiška darboholikė. Jei man patinka tai ką aš darau, aš atiduosiu visa save, dirbsiu iki nukritimo, atsijungsiu nuo pasaulio, man net nereikės pavalgyti.
Ir kol darbas nebus baigtas aš negalėsiu būti rami.
Aišku visai kita klaba jei užduotis man nepatinka, tada ir nėra noro dirbti.
5. Nežinau kodėl, bet labai dažnai, ypač tose srityse, kurios man patinka ir gaunasi, turiu būti geresne už kitus. Geriausia.
Jei pradedu jausti kad kiti pradeda mane lenkti ar aplamai nurungia mane, aš jaučiuosi labai negerai,
kai kuriais atvėjais net sugniūždyta. Bet dažniausiai to stengiuosi neparodyti.
Bet viskas baigiasi tuo, kad apsiraminu ir sau tyliai pasakau, kad kitą kartą aš parodysiu ko esu verta.
Mano mama sako ,kad šitą bruožą paveldėjau iš tėvo.
6. Tęsiant toliau tėvų temą, tai aš esu pagal išvaizdą ,tiksliau veido bruožus, 100 procentinė mamos kopija. Bent jau visi kiti taip sako. O mes nelabai matom tą didelį panašumą. Už tad visas charakteris į tėvą , tiksliau jo mamą, mano močiutę.
O dar tiksliau tų dviejų mišinys.
Ir visų giminių nuomonė, kad nieko blogiau negali būti.
Bet man tai netrukdo. Man gerai taip kaip yra.
7. Nu ką ir septintas, net nežinau ką čią dar pridurti. Gal dar kad esu gyvūnėlių mylėtoja. Ir nesvarbu ar tai šuo ar katė , ar tai koks vabaliukas. Visų man gaila.
Esu iš tų nesveikų žmonių ,kurie labiau liūdi dėl filme mirusio gyvunėlio nei dėl žmogaus.
Gal todėl ir nusprendžiau nutraukti filmo "aš esu legenda" žiūrėjimą vien dėl to,kad nenorėjau pamatyti/sužinoti ar tas šuniukas mirs.
tai tiek apie mane.
o dabar apie blogus kuriems norėčiau perleisti šį apdovanojimą:
http://gretism.blogspot.com/
Aišku visai kita klaba jei užduotis man nepatinka, tada ir nėra noro dirbti.
5. Nežinau kodėl, bet labai dažnai, ypač tose srityse, kurios man patinka ir gaunasi, turiu būti geresne už kitus. Geriausia.
Jei pradedu jausti kad kiti pradeda mane lenkti ar aplamai nurungia mane, aš jaučiuosi labai negerai,
kai kuriais atvėjais net sugniūždyta. Bet dažniausiai to stengiuosi neparodyti.
Bet viskas baigiasi tuo, kad apsiraminu ir sau tyliai pasakau, kad kitą kartą aš parodysiu ko esu verta.
Mano mama sako ,kad šitą bruožą paveldėjau iš tėvo.
6. Tęsiant toliau tėvų temą, tai aš esu pagal išvaizdą ,tiksliau veido bruožus, 100 procentinė mamos kopija. Bent jau visi kiti taip sako. O mes nelabai matom tą didelį panašumą. Už tad visas charakteris į tėvą , tiksliau jo mamą, mano močiutę.
O dar tiksliau tų dviejų mišinys.
Ir visų giminių nuomonė, kad nieko blogiau negali būti.
Bet man tai netrukdo. Man gerai taip kaip yra.
7. Nu ką ir septintas, net nežinau ką čią dar pridurti. Gal dar kad esu gyvūnėlių mylėtoja. Ir nesvarbu ar tai šuo ar katė , ar tai koks vabaliukas. Visų man gaila.
Esu iš tų nesveikų žmonių ,kurie labiau liūdi dėl filme mirusio gyvunėlio nei dėl žmogaus.
Gal todėl ir nusprendžiau nutraukti filmo "aš esu legenda" žiūrėjimą vien dėl to,kad nenorėjau pamatyti/sužinoti ar tas šuniukas mirs.
tai tiek apie mane.
o dabar apie blogus kuriems norėčiau perleisti šį apdovanojimą:
http://gretism.blogspot.com/
aūūūū, labai ačiū!!! Tik baigsis Londono mados savaitė, sugrįšiu į gyvenimą ir teisėtai atsiimsiu šitą garbę :) ačiū darkart ir linkėjimai!
AtsakytiPanaikinti